Pamatų įrengimas
Pamatai būna keturių tipų:
Pastebėta, jog mūsų šalyje populiarūs gręžtiniai pamatai. Tokį populiarumą įtakoja greitas montavimas bei žema medžiagų bei darbų kaina, taikant mūsų darbų technologijas gręžtiniai pamatai būna apšildyti ne tik iš apačios, bet ir iš abiejų šonų, apšiltinimo medžiagos tarpusavyje susijungia, tokiu atveju nelieka jokio šalčio tilto. Tokie pamatai įrengiami labai greitai ir yra patvarūs. Žemėje išgręžiama skylė, į kurią įleidžiamas armatūros karkasas ir užpilamas betonas. Gauname taip vadinamus polius, kuriuos sujungia betoninė juosta - rostverkas. Nerekomenduotina naudoti blogos kokybės arba fasadinio polistirolio iki EPS - 70, kadangi dėl vandens sugeriamumo ir mažo tankio, sąveikaudamas su gruntu, laikui bėgant jis suyra. Šis pamatų įrengimo būdas yra pigesnis už juostinių pamatų įrengimą, tačiau kainai įtakos turi gruntas (gręžinių gylis gali siekti kelis metrus, banketės diametras gali siekti 1m ).
Vieni iš tvirčiausių pamatų - poliniai. Į žemę iki 10-12 metrų gylio yra kalami poliai, suteikiantys ne tik atramą, bet ir sutankinantys gruntą. Kai kur gręžtiniai pamatai dėl tam tikrų grunto savybių negali užtikrinti tvirtumo, tokiu atveju kalami poliai, tačiau tokie pamatai yra ganėtinai brangūs. Naudojami kai stiprus gruntas yra giliai. Poliai – apskriti arba daugiakraščiai strypai, įgylinti į gruntą. Polinius pamatus sudaro poliai ir juos jungiančios monolitinės sijos ar plokštės, vadinamos rostverku (antpoliu), į kurį paremta viršpamatinė konstrukciją. Būna mediniai, plieniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai poliai. Kalami kas 1,0...1,5 m. Poliniai pamatai turi savo privalumų. Jų naudojimas gerokai sumažina žemės darbų apimtis (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), sumažina medžiagų sąnaudą (betono - 40 proc.), nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų. Priklausomai nuo darbų pobūdžio poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kietą gruntą, ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastatą dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto. Pagal gamybos metodą ir įkasimą į gruntą poliai skirstomi į kalamus, kurie sukalami pagaminti, ir suleidžiamus, kurie gaminami pačiame grunte (išgręžtuose kanaluose). Suleisti poliai jungiami monolitiniu gelžbetoniniu arba surenkamomis grotelėmis.
Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai, iš blokelių montuojami pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jei gruntas netvirtas, reikėtų kombinuotų pamatų - ant gręžtinių dėti juostinius. Tai gana brangu, prisideda daug žemės darbų, reikia taisyklingai įrengti hidroizoliaciją,ventiliaciją, ir daugybę kitų darbų , kurie užima daug laiko Išoriškai juostiniai pamatai mažai kuo skiriasi nuo gręžtinių. Šiuos pamatus rinktis rekomenduojame statant sunkesnės konstrukcijos pastatus bei pastatus su rūsiu. Įrengiant juostinius pamatus, jų sienas būtina apšiltinti bei padengti hidroizoliacija. Jei pasirinktame sklype aukštas gruntinių vandenų lygis būtinas drenažas. tai šiek tiek ilgiau laiko trunkantis statybos procesas, kadangi reikia atkasti gruntą norint sudaryti patogų priėjimą iš visų pamato pusių, sumontuoti klojinius, surišti armatūros karkasą. Juostiniai pamatai daromi monolitiniai ir surenkamieji. Jei statybai bus naudojamos sunkios medžiagos, tarkim plytos ar blokeliai, verta rinktis monolitinius pamatus, jei lengvesnės medžiagos, tokios kaip rąstai, karkasas, pakaks ir iš betoninių blokelių suformuoto pamato. Monolitinių pamatų įrengimui sugaištama daugiau laiko, todėl dažniau renkamasi surenkamus pamatus iš betoninių blokų. Juostinių pamatų konstrukcija susideda iš dviejų elementų: betoninio ar gelžbetoninio., pado bloko (papėdės) ir betoninių pamatų blokų, kurie kartu būna ir rūsio siena. Pamato padas, keičiant jo įgilinimo gylį, daromas laiptuotas. Pakopos aukščio ir jos ilgio santykis turi būti ne mažesnis kaip 1:2 rišliems gruntams ir ne mažesnis kaip 1:3 nerišliems gruntams. Vykdant žemės darbus dažniausiai turi būti paruoštas pamato pagrindas – smėlio, stambaus žvyro pagrindas, kuris labia gerai sutankinamas (tankinamas ne didesnis nei 200mm storio sluoksnis). Aišku vėl reikia atsižvelgti į grunto savybes, juostiniai pamatai pasiteisina, kai laikantysis gruntas yra tvirtas ir yra negiliai. Pagrindinis sekliųjų pamatų pranašumas yra palyginti didelės apkrovos, trūkumas yra gana nemaža kaina ir montavimui sugaištamas laikas Neigiamų pasekmių gali sukelti po pamatų formavimo išjudintas aplinkinis gruntas, todėl baigus pamatų statybą, būtina gruntą, esantį apie pamatą, sutankinti.
Plokštuminiai pamatai, tai vientisa nešanti pamato konstrukcija įlieta į specialias putplasčio formas, kurios visiškai izoliuoja pamatinę plokštę nuo tiesioginio kontakto su gruntu. Gruntas specialaus paruošimo budu tampa nekilsnus. Tokiu būdu išvengiama šalčio tiltų, įšalo bei pamato deformacijų. Plokštuminiai pamatai pastatą laiko visa plokštuma, o ne atskirais segmentais. Dėl šio pranašumo Jūsų pastatas niekada „nevaikščios“, išliks stabilus ir tvirtas. Plokštinių pamatų įrengimo metu atliekama itin nedaug žemės darbų, nuimamas yra tik augalinis žemės sluoksnis, o aplink statybas esantis gerbūvis išlieka nesudarkytas. Toliau įvedamos visos komunikacijos (nuotekų, vandentiokio, elektros įvadai), klojamas neaustinės geotekstilės paklotas ant kurios iki reikiamo tankio bei storio į grunta yra sutankinamas žvyro ir skaldos sluoksnis. Vėliau surenkamos specialios plokštinių pamatų putplasčio formos, dedama polietileno plėvelė, dviem sluoksniais surišama armatūra, išvedžiojami visi santechnikos taškai, išvedžiojamas pasirinktas grindinis šildymas (elektrinis, įprastinis vandeninis arba orinis), kartu grindyse gali būti įrengiamas ir šildymo elementas, vėliau išliejama vientisa betoninė plokštė (juodgrindės). Tai bene vienintelė pamatų rūšis, kurios vientisa laikanti monolitinė plokštė neturi jokio sąlyčio su gruntu, bei turinti aukštą šilumos varžos vertę. Šių pamatų šiluminė varža R gali siekti 9,7 (R=9,7m2 K/W) ir daugiau. Kiekvienas pamatų tipas turi daugybę skirtingų techninių niuansų, mechaninių savybių, statybos būdų ir t.t.. Tačiau turi ir bendrų savybių, visi pamatai atlieka statinio pagrindo ir apkrovos funkciją, kitaip sakant atlaiko pastovias ir nepastovias apkrovas iš viršaus – perdangas, sienas, stogą, nepastovias – žmones, mašinas, įrengimus, kurie nuolat keičia padėtį. Pamatus veikia ir fizikiniai gamtos veiksniai, šaltis, šiluma, vanduo, todėl montuojant pamatus reikia nepamiršti jų termoizoliacijos ir aplinkinio grunto drenažo. Tad universalaus būdo, tinkamo visiems, nėra. PATARIMAS: Netaupykite pamato sąskaita. Jeigu nėra ryškaus kainų skirtumo tarp keleto pamatų variantų pirmenybę teikite patikimesniam pamatų įrengimo būdui.
